“It was the Gadfly whose eyes sank first. He shrank down, hiding his face; and Montanelli understood that the gesture meant "Go!" He turned, and went out of the cell. A moment later the Gadfly started up. "Oh, I can’t bear it! Padre, come back! Come back!" The door was shut. He looked around him slowly, with a wide, still gaze, and understood that all was over. The Galilean had conquered.” Heartache Book:The Gadfly Source: The Gadfly
“Netrukus saulė, raudona kaip žarija, pasislėpė už dantytos kalno viršūnės, ir visa gyvybė bei šviesa geso. Tuojau slėnį apgaubė grėsminga tamsa. Stačios pilkų kalnų uolos vakaruose atrodė lyg pabaisos dantys, tykantys pagriebti auką ir nutempti ją į juodas gilaus slėnio žiotis, kur raudojo girios. - Padre! Tai panašu į pragarą. – Ne, mano sūnau, tik į žmogaus sielą. – Į sielas tų, kurie klaidžioja tamsybėje ir mirties šešėly? – Į sielas tų, kurie kasdien praeina pro tave gatvėje.” Mankind Nature Book:خرمگس Source: خرمگس