“Pavėlintąjį vasarojų seka piktžolės. Už ką jas pravardžiuoja "piktžolėmis", kad jos tokios pat žolės, kaip ir kitos? Dažnai gal dar naudingesnės, tik žmogus dar nemoka jomis pasinaudot ir, savo papratimu, ne save nupeikia, tik tai, ko jis netesi. Mes pykstame and piktžolių, kam jos tokios vislios. Argi tai ne kvaila? Argi vislumas - eibė? Tai pavyzdys, kaip reikia gyventi, kad išliktumei. Pačios sau paliktos, nesumaningo ar neapsukraus žmogaus "neglobojamos".”
Book:Dėdės ir dėdienės