Quotessence
Home / Topics / Lithuanian Quotes

Lithuanian Quotes

Browse 68 quotes about Lithuanian.

Lithuanian Quotes

“Antanas eased up on the accelerator and pulled the truck onto the shoulder. The sound of the soldiers' footsteps crunching in the snow made Maria sit up straight. The truck had driven about thirty metres past the patrol, but none of the soldiers had fired upon them. Antanas hoped fervently that the transport documents that Peter had furnished him would pass inspection. Maria reached down and touched a metal pipe concealed beneath her seat. She was prepared to use it. Jadwyga continued to pray quietly. "Mother Mary, spare me, Maria, and the other women from rape, and Antanas from death." As a sergeant approached the truck, Jadwyga's stomach cramped, sweat broke out on her forehead, and her arms began to shake. Then she fainted. Maria propped Jadwyga up to make it look as though she was sleeping, and then smiled at the sergeant who was rapping on the glass. Antanas rolled down his window.”

“Nuo tų laikų man liko nuostata, kad vienas svarbiausių dalykų gyvenime yra kūrybiškai griuvinėti, įsmukti į kokią nors skylę, nežinant, ką darai, ir aptikti joje galimybių atrasti save - kūrybiškų galimybių, apie kurias nieko nežinojai, darydamas tą ar kitą sprendimą" - „Nuo dailės socio­logijos iki moralinių kultūrų“, Prosky­na, 1992, nr. 5(23), p. 295.”

“Ne, nė vienas žmogus ilgai negalėtų pakelti tokio liepsningo gyvenimo. Niekas negalėtų taip ilgai dieną naktį deginti visus savo žiburius, eikvoti visus savo vulkanus, niekas neįstengtų taip ilgai dieną naktį stovėti liepsnose, kasdien daug valandų su įkaitusia galva mąstyti, nuolatos mėgaudamasis, nuolatos kurdamas, nuolatos šviesus, su budriais jausmais ir nervais nelyginant pilis, už kurios langų kasdien skamba muzika, o naktimis tviska tūkstančiai žvakių.”

“- Ar žinai, kodėl nuo dvidešimto amžiaus vidurio nebėra nė vieno didesnio karinio konflikto? Nėra Trečiojo pasaulinio karo? Nikolas tylėjo. Libermanas atsakė pats: - Taiką palaiko branduoliniai ginklai, kuriuos turi stipriausios valstybės. Juk niekas nenori susinaikinti, tiesa? Bet... žiūrėk... Rusija ir Amerika yra du taikos poliai. Tačiau yra ir daugiau branduolines raketas turinčių šalių. Negerai... Rusijai ir Amerikai reikia naujo, daug galingesnio ginklo!”

“- Tamsta stebies? Nėr ko. Juk blaivininkų draugijos susirinkimai šaukiami tam, kad tinkamai ir nevaržomai išgėrus; įvairių liaudies švietėjų susirinkimai, - kad sutartinai mulkinus liaudį; finansininkų susirinkimai, - kad aptarus savo bankrotą. Kodėl visi dori vyrai, nepatenkinti savo žmonomis, negali susirinkti tam, kad parodytų žmonoms, jog jie moka tūkstantį kartų geriau apgaudinėti.”

“- Gediminas jautė stulbinantį potraukį viskam, kas susiję su mirtimi, - Povilas išskėtė rankas ir palingavo į viršų pasuktais delnais tarsi ką sviesdamas, - kapinėms, baltoms gėlėms, žvakėms, juodai spalvai, - jis vardijo lenkdamas kairės rankos pirštus ir įspėjamai iškeldamas smilių. - Viskam, kas artima mirčiai: mėnuliui, nakčiai, rudeniui, sapnams... - Povilas akimirką pasėdėjo iškėlęs abiejų rankų smilius ir staiga plačiai, tarsi praskleisdamas uždangą, mostelėjo rankomis. - Man! - Jis kilstelėjo antakius ir nusiviepė kartėliu atmiešta šypsena, kuri bliuško kaip pradurtas balionas, tapdama nustebusio, verkiančio vaiko grimasa.”

“Senamiesčio butus žmonės mėgsta dėl jų keistumo. Ypač žmonėms patinka, jei į butą gali patekti tik per balkoną. Arba iš laiptinės vedančiu betoniniu tiltu. Arba surūdijusiais metaliniais laiptais, pritvirtintais iš nefasadinės namo pusės. Tokie laiptai žiemą apledėja, o vieną rytą atidarę savo buto duris senamiesčio gyventojai tų laiptų neberanda, nes vis dar atsiranda, kam tų laiptų reikia labiau. Senamiesčio gyventojams ypač patinka per du šimtus metų nuo krosnies dūmų nenuplaunamai pajuodęs parketas. Jiems patinka nišos, pro kurias gerai girdisi, ką vonioje ar miegamajame veikia kaimynai. Kai abiem pusėms nusibosta klausytis, abi pusės prigrūda į tas nišas spintų arba lentynų su knygomis. Didelė dalis senamiestyje gyvenančių žmonių mėgsta skaityti knygas.”

“Atsimenu vieną fotografiją iš jūsų Krymo vasaros: Milda palaidais plaukais stovi prie šešėliuotos sienos, o ant jos kabo metalinis laidas, susivijęs širdute. Taip ir nesupratau, ar Saša tai pastebėjo, ar atsistojai ten atsitiktinai. Kad tave ten fotografavo mylimas žmogus, nesigyrei, pati atspėjau, tai visada matosi iš šilto fotografuojamojo žvilgsnio.”

“- Na matai, - murmėjo jis eidamas. - Suprask, vadinasi, ko ji nori. Moteris kalba apie atvirumą ir jūrą, vadinasi, kalba apie nepaprastą jūrą ir nuogą atvirumą. Tfu!.. Susigaudyk, kad nori... O reikia pasakyti - saldi moteris. Aistringa, karšta, švelni... A, ta naktis... Ji nepasotinama... Verta prisiminimo naktis...”

“Vienas žodis ne šneka, vienas vyras ne talka, - sako lietuviškas priežodis, kuriam reikia tik pritarti. Komisija susidėjo iš dvylikos žmonių: po vieną atstovą nuo kiekvienos ministerijos, policijos sargyba, du ekspertai, komisijos pirmininkas su vicepirmininku. Tai bent talkelė! Na, atvažiavo vieton, Nepatenkintų žmonomis klubo bufete išgėrė po porą stiklelių, pasišnekučiavo, užprotokolavo, kad pusiasalio paviršiuje niekas nepasikeitė, nuo ko grėstų Kaunui pavojus, ir išvažiavo. Kitą dieną pasiuntė į klubą dešimt vandens siurblių ir trisdešimt inžinierių, su didžiausiomis iškilmėmis atidarė slaptas, vedančias į požemį duris, sustatė vandens siurblius ir pradėjo siurbti iš lošimų salės vandenį. Vargšeliai! Penktą dieną apsižiūrėję, kad Nemune vandens nė kiek nesumažėjo, nutarė darbą atidėti, kol užšals ledas. Tuo tarpu miesto valdyba užtraukė užsieniuose pusmilijonį paskolos naujiems siurbliams pirkti.”

“Vyrą vertinti derėtų pagal jo veiksmus. Jeigu jis sako viena, o daro kita, spręskite tik pagal jo veiksmus ir žinosite, kas jo širdyje. Darykite išvadas laiku. Tikras vyras ne tik maloniai nuteiks moterį "naktiniam spektakliui", bet ir pasirūpins ja išlipęs iš lovos. Tikras vyras jausis atsakingas už šeimos gerovę ir harmoningus santykius. Tai - ne išsigalvojimas. Tai - aksioma.”

“su metinėm pajamom, svyruojančiom nuo trisdešimties penkių iki keturiasdešimties penkių, o gerais metais net ir penkiasdešimties tūkstančių auksinų ant popieriaus, o ne ant popieriaus - dar ir daugiau. Ką čia ir kalbėti, popieriuje, užrašytas skaičiais, jis, Petras Antanas iš Milkantų Norvaiša, Černihovo stalininkas, atrodė visai gerai, ką ten gerai, puikiai netgi, stebėtinai prabangai, turint galvoje, kad jo gyvenimas prasidėjo kaip tikrų tikriausias calamitas, kokio ir priešui nelinkėtų.”